tumumas

tumùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → tumus: 1. Patirštinau putrelę – tokia į tumùmą Krš. Nusiklykusi, be kokio tumumo putra Dr. Košė nesuvirusi, netura tumùmo Šts. Sėmenų pelus į alų dėjo dėl raudonumo, putojimo ir dėl tumùmo Trk. Kas par alaus saldumas, kas tumùmas – pri lūpų kimba! Užv. [Įberia] šaukštą bulvinių miltų į sriubą dėl tumumo LzP. Vieni dažai netura tumùmo i dėl to nekimba, dar reik į anus dėti kalkių Slnt. 2. Kaip rugiai ilgai išlyna, tada ir miltai paliekta be tumùmo Lk.